varžytynės

varžýtynės sf. pl. (1) DŽ, NdŽ, varžýtinės (1) Š, DŽ, NdŽ, varžytỹnės (2) Š, NdŽ, Gsč 1. Grž, Mrk varžymasis, lenktyniavimas, konkurencija: Varžytỹnės yra tarp trijų atskirų sudėtinių dalių Lenkijos del pirmenybių KŽ. Varžýtinės už valdžią KŽ. I malkoms, i šakoms varžýtinės būdavo, varžydavosi – visiems neužtekdavo PnmŽ. Varžýtynės būdavo, kas pirmiau iškuls Adm. Ryto metą varžýtinės – mun vėl nė[ra] duonos Sd. Tokios varžýtinės tarp tų vyresnių, tai pasitempia Vlkv. Ir tuoj randasi varžytinės, kovos Vd. | Veizėk veizėk, kokios varžytinės eita – katinas su šuniu dėl kaulo varžos! Grg. 2. Sv žr. varžybos 2: Tu į tas plaukimo varžýtines neik Trk. 3. Rtr, Ser, ŠT21 įstatymo nustatyta tvarka organizuojamas įvairių vertybių viešas pardavimas, kai parduodamąjį daiktą įgyja asmuo, pasiūlęs už jį didžiausią kainą, aukcionas: Ogi pinigų nebuvo, reikė atadalyt broliai, seserys, o katras namie atlieka, prasiskolina, neturi iš ko ataduot – varžýtynės[na] ir leidžia Šmn. Seniau, matai, ūkius gaspadoriai pragerdavo – kogi būdavo varžýtynės?! Slm. Pravargdavo, skoloms aptekdavo, varžýtiniums išeidavo Grd. Galų gale tos skolos nebgalėjo beišmokėti, par varžýtines ir išejo Trkn. Ūkinykai visi prapuolę buvo, kitas net savo žemės neišlaikydavo – iš varžýtynių parduodavo Imb. Ūkė irgi iš varžýtinių buvo pirkta Snt. Medžių statybai reikėjo pirkt iš varžýtynių Graž. Ma[n] pirko iš varžýtinių kelis aktarus į dalį Bb. Dalias dideles davė – ir išejo an varžýtinių Skp. Buvo dailus ūkis ir išejo ant varžýtinių Erž. Prisiskolinas visko, veizėk, par varžýtines ema i parduoda numus Akm. Iš varžýtynių išsukau, pasiėmiau naštą an pečių i nešiau Rdn. Pradėjo skolintis pinigų, vekselius išdavinėti, o kai suplaukė vekseliai – varžytynės L.Dovyd. Varžytynes paskelbiau žemei su visa sodyba J.Gruš. | prk.: Jaunikis, užmesdamas ant lėkštės stambiausią pinigų sumą, šias [jaunosios] varžytines baigdavo rš.

◊ katinų̃ varžýtynės (varžýtinės Mrk) arkliaganių žaidimas, kai užsimovę apynasrius traukia kiekvienas į savo pusę.